- kebeknė
- kẽbeknė sf. (1), kebẽknė (2) keblus dalykas, vargas, bėda, rūpestis; painiava: Man su tavimi, vaikeli, tik kẽbeknės (ko?) bus tenai (į viešnagę išsivežus) J.Jabl. Tikra kẽbeknė su tais vaikais: vienas to prašo, kitas to J.Jabl. Tai kam kẽbeknė, jeigu nemislinat anksti važiuoti Lš. Ne tiek tau to darbo, kiek kẽbeknės J.Jabl. Į tokią kebẽknę įsivėliau Brt. Kol besutaisiau [pagedusį daiktą], buvo daug kebẽknės Pln. Iš tokios kebẽknės te nieks nebeišsisuks Sdb. Tiek buvo kebeknės prieš išvažiuojant rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.